Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Kiekvienas problemą supranta savaip

Loreta BIELIUKIENĖ 
Pilviškių seniūnijos socialinio darbo organizatorė

V.Žilionienės straipsnis „Vaiko tikrai neatstūmiau ir neatstumiu" („Santaka", sausio 29 d.) sukėlė daug diskusijų mums, dirbantiems su Renatos Bepirštytės šeima. Suprantamas močiutės noras save reabilituoti, tačiau... 

Deja, šiandieninė visuomenė nelabai moka ieškoti blogio priežasčių savyje. Matome kitų klaidas, bet tik ne savo. Dejuojame dėl savo menkų problemų, kai aplink apstu dusyk didesnių. Ne tik skurdas, bedarbystė, alkoholizmas ir smurtas yra šiandieninės kaimo rykštės. Pykstama, kad mokamos pašalpos. Darbo patirtis leidžia teigti, jog didesnė dalis girtaujančiųjų pašalpų negauna. Daugumai pašalpų dydis atrodo kaip pasityčiojimas. 

Iš V.Žilionienės straipsnio galima suprasti, jog socialinio darbo nebuvimas jos sūnaus šeimą atvedė iki nemalonumų. 

Ši šeima labai gerai pažįstama Pilviškių ir Antanavo seniūnijų darbuotojams, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams. Pirmoji pažintis įvyko prieš dvejus metus, kai gavome skundą, jog šioje šeimoje augantys du vaikai yra išsekę. Kartu vykusi gydytoja konstatavo, kad jokio išsekimo nėra. Vėliau šeimą lankydavome dažnai. Nė karto Renatos neradome išgėrusios, ko nepasakysi apie sugyventinį D.Počą. Ne kartą buvome palydėtos jo necenzūrinių žodžių ir grasinimų, kuriuos adresavo ir savo motinai V. Žilionienei. 

Daug yra probleminių šeimų, kuriose – agresyvus alkoholikas vyras ir nemokanti kovoti už savo vaikų gyvenimą užguita moteris. Bet juk neatimsi iš jų vaikų vien dėl to, kad namuose skurdas ir barniai. Ir dėl šios šeimos mus nuolat klausinėdavo, kodėl vaikų neišvežame į Kybartų globos grupę. Tačiau nuvykę visada rasdavome tą patį: aplinka skurdi, bet krosnis kūrenasi, vaikams verdama košė. Mes negalime vadovautis gandais, remtis kažkieno suformuota nuomone. 

Taip, pastebėjome Renatos netvarkingumą ir nemokėjimą ūkiškai gyventi, bet nė karto nekilo įtarimas, kad ji nemylėtų vaikų. Renata – viena iš daugelio nelaimingų vyro mušamų moterų. Ji nėra degradavusi, tačiau plaukia pasroviui, tenkindamasi savo gyvenimu, nenorėdama nieko keisti. 

Renata ir Donatas – sveiki, darbingi žmonės. Pragyvenimo šaltinis – pašalpos už vaikus. Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo seniūnija jiems išmoka 599 litus per mėnesį. Kovo mėnesį į pasaulį atkeliaus ketvirtas vaikas, pašalpos padidės. 

Noriu paaiškinti, jog būtinybę kontroliuoti gaunamas pašalpas nesprendžia vienas socialinis darbuotojas, remdamasis kažkieno nuomone. Prieš tai dar atliekamas ilgas prevencinis darbas. Tačiau mums pasitaikę daug įvairių situacijų, kai norint suvesti asmenines sąskaitas, atsiimti skolas, įpainiojamas socialinis darbuotojas. Šiandienai būdinga situacija, kai seneliai visais būdais stengiasi, jog būtų apribotos jų vaikų teisės į savo vaikus, kad patys už anūkų globą galėtų gauti 500 litų pašalpą... 

Tokių ar panašių šeimų, apie kurią dabar rašau, seniūnijoje pusšimtis. Kasmet jų daugėja, nes sąrašą papildo nauja karta – asocialių šeimų vaikų šeimos, tęsiančios savo tėvų gyvenimo tradicijas. Tačiau turiu viziją, jog ir mūsų valstybėje ateis laikas, kai su kiekviena tokia šeima individualiai dirbs psichologas, o socialinis darbuotojas planuos jos išlaidas, auklės vaikus, ruoš savarankiškam gyvenimui. Deja, šiandien turime kitokią situaciją. Socialinio darbo organizatorius nėra fiziškai pajėgus kontroliuoti tokios gausybės šeimų. 

Kada priešais stovi guvi keturiasdešimtmetė močiutė, manau, kiekvienam kiltų klausimas: kodėl anūkų neaugina ji? Juk turime ne vieną asocialią šeimą, kurios vaikais rūpinasi tvarkingai gyvenantys seneliai. Jie net įsižeistų, jei paklaustume, ar nenorėtų anūkų apgyvendinti valdiškuose namuose. Bet mano minimos močiutės atsakymas buvo toks: „Aš jau savo atverkiau, dabar žiūrėkit jūs." 

Po Mindaugo išvežimo du kartus lankėmės šeimoje. Situacija ta pati: krosnis kūrenasi, verda viralas, aplinka skurdi. Močiutė žadėjo paskambinti, kai namelyje dėsis negeri dalykai. Skambučio dar nesulaukėme. Renata su Donatu kaltina tik motiną, kad jų šeima dveji metai kaip po padidinamuoju stiklu. Į žmogų neįlįsi. Pareigūnai tą pačią padėtį mato vienaip, artimiesiems viskas atrodo kitaip, ir yra daugiau priežasčių būti nepakantiems.




Autorius:Loreta BIELIUKIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page2004/kt02074.php
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 929
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Šeštadienis, 2017-08-19

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License