Eglė KVIESULAITIENĖ

Sekmadienį pilviškiečiui Simui Kudirkai buvo iškilmingai įteiktas dar Prezidento Valdo Adamkaus dekretu įteisintas apdovanojimas – Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius. Šis garbingas apdovanojimas skir­tas už beatodairišką drąsą ir ypatingą dvasios stiprybę priešinantis so­vietiniam okupaciniam režimui bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje. 

Dekretą dėl S. Kudirkos apdovanojimo Prezidentas V. Adamkus pasira­šė dar pernai lapkritį. Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius pilviš­kiečiui turėjo būti įteiktas lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės die­ną. Tačiau tuomet S. Kudirka į Prezidentūrą negalėjo nuvykti dėl sušlu­bavusios sveikatos. Atsiimti apdovanojimo į Prezidentūrą pilviškietis buvo kviestas ir vėliau, tačiau nuvykti vis negalėdavo. Pasikeitus ša­lies vadovui, rugpjūčio pradžioje garbingas apdovanojimas atkeliavo į rajono Savivaldybę. Rajono vadovai buvo įpareigoti, kad ordinas vis dėlto būtų įteiktas. 

Kadangi tokius apdovanojimus privaloma teikti viešai, šalies ar miesto švenčių iškilmių metu, rajono vadovai nusprendė, kad artimiausia ir tinkamiausia proga – tradicinė pilviškiečių vasaros palydėtuvių šventė. Tad šia proga į iškilmes buvo sukviesti ne tik rajono vadovai, Tarybos nariai, bet ir kiti garbūs asmenys. Kadangi ordiną pagal nuostatus gali įteikti tik Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo, S. Kudirkai dvigubą sidabro kryžių su Vyčiu ir užrašu „Už narsumą“, papuoštą rau­dono muaro kaspinu, užkabino Seimo narys Algirdas Butkevičius. 

Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius – dešimtas pagal reikšmę aukš­čiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas. Lietuvos Respublikos Prezi­dento dekretu Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymė­ję didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir ne­priklausomybę. Apdovanojimas įsteigtas dar 1919 m., kai kovose su bolševikais susikūrė Lietuvos kariuomenė. Tai pirmasis 1991 m. sausio 15 d. atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. Tokiu pa­garbos ženklu šalyje iki šiol apdovanota tik kelios dešimtys žmonių. 

Aukštu apdovanojimu pagerbtas S. Kudirka sakė šio įvykio neperverti­nąs, nors toks pripažinimo ženklas – visuomet malonus. Sudėtingą gyve­nimo kelią, apie kurį net yra sukurti dokumentinis ir televizijos filmai, parašyta knyga, nuėjęs pilviškietis, žiniasklaidos pavadintas žmogumi-legenda, dabar mėgaujasi provincijos ramybe. Nors būti tik įvykių ste­bėtoju jis negali. Visą gyvenimą politika domėjęsis ir jos verpetų įsuk­tas vyras ir dabar nerimauja dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Jis įsitiki­nęs, kad poslinkių į gera nesulauksime tol, kol neišmirs tremtinių ir trė­musiųjų karta. Nes kol gyvos nuoskaudos, tauta negali atleisti ir susi­vienyti. 

Prieš porą metų į Pilviškius iš JAV gyventi sugrįžęs S. Kudirka visame pasaulyje savo poelgiu – iššūkiu sovietinės okupacijos režimui – išgarsė­jo 1970-aisiais. Dirbdamas žvejybinio laivo radistu ir nuolat matyda­mas laisvus žmones anapus „geležinės uždangos“, jis negalėjo susitai­kyti su asmenybę gniuždančia ir žmonių likimus traiškančia sovietine ideologija. Tada, jau būdamas keturiasdešimties, S. Kudirka neištvė­rė. Nutaikęs progą, kai vyko susitikimas tarp JAV ir sovietinio laivo de­legacijų, jis peršoko į amerikiečių laivą ir pasiprašė politinio prieglobs­čio. Tačiau išsigandę Rusijos reakcijos amerikiečiai grąžino bėglį. 

Didžiųjų valstybių susitarimas 1970-ųjų lapkričio 23 d. S. Kudirkos gy­venimą sudaužė akimirksniu. Už tėvynės išdavimą lietuvis buvo nuteis­tas 10 metų kalėjimo lageriuose. 

Ši sovietiniam režimui drįsusio pasipriešinti žmogaus istorija būtų bu­vusi užmiršta, mat abi šalys nutarė jos neviešinti. Tačiau amerikiečių laivo įguloje atsirado vienas drąsus žmogus – iš Latvijos kilęs jūreivis, kuris suprato, kas gresia už tokį poelgį Sovietų Sąjungoje. Apie įvykį jis papasakojo žiniasklaidai. Po straipsnių ir televizijos laidų prasidėjo masinės žmonių protesto akcijos – JAV piliečiai negalėjo patikėti tuo, kad jų demokratinė šalis, deklaruojanti visai kitokias vertybes, galėjo taip pasielgti su pagalbos prašiusiu žmogumi. S. Kudirkos likimu susirū­pinę žmonės sugebėjo kreiptis netgi į JAV prezidentą R. Niksoną, kuris šį klausimą iškėlė per susitikimą su Sovietų Sąjungos vadovais. S. Ku­dirkai padėjo ir tai, kad jo motina buvo gimusi JAV, lietuvių emigrantų šeimoje. Taigi pagal JAV įstatymus ji buvo tos šalies pilietė. Šis faktas padėjo S. Kudirkai ištrūkti iš gulago ir 1974 metais išvykti su šeima gy­venti į JAV. Išgyvenę šioje šalyje daugiau nei tris dešimtmečius, Kudir­kai 2007-aisiais vis dėlto grįžo į Lietuvą ir apsistojo Pilviškiuose.

Vienam garsiausių Lietuvos disidentų pilviškiečiui Simui Kudirkai (kai­rėje) Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių bei tai liudijantį dokumen­tą įteikė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir rajono Savivaldybės vice­meras Jonas Meškauskas.
Romo ČĖPLOS nuotr.