Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Ketinusios būti virėjomis seserys tapo... menininkėmis

Birutė PAVLOVIENĖ

Be lengvatų 

Šis smalsumas ir atvedė į Bebrininkų kaimą, kur gyvena Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė Audronė Malinauskienė. Auksarankė, taip pat Tautodailininkų sąjungai priklausanti jos sesuo Rasa Margelienė įsikūrusi Pilviškių miestelyje. 

A.Malinauskienės namus rasti nesunku. Kito tokio žalio namo Bebrininkų gyvenvietėje nėra. Žalia ne tik troba. Dviejose sodybos pusėse siūbuoja liepų juostos, priekyje – žalia veja. Pasirodo, ši spalva labiausiai patinka Audronės mamai Danutei Mačienei. „Kur žalia, ten viskas gyva, trykšta energija, kuri duoda jėgų ir geros nuotaikos", – aiškina jaunatviškai guvi D.Mačienė. Ji sako, kad ištekėjo vos sulaukusi aštuoniolikos ir visus keturis vaikus pasigimdė iki 25-erių metų, bet lūpas pirmąkart pasidažė tik būdama 35-erių. 

Lauke pliaupia lietus, sutrukdęs šeimynos vyrams važiuoti versti pūdymo vagų, moterims – patraukti dar kartą ravėti runkelių. Taigi galima prisėsti ir pasikalbėti. Namiškių klausiu: „Gal jūs Audronę palepinate, ir ji nuo ūkiškų darbų būna laisvesnė?" Audronė pati suskumba atsakyti, kad tokių lengvatų negali turėti, nes ūkyje verčiamasi be samdinių. Dirbama 48 hektarai nuomojamos, nuosavos ir dovanotos žemės, kuri yra trijose vietose. Vienas plotas – net Gudkaimio krašte. Dabar melžiamos 6 karvės, laikoma 14 galvijų, šeriama apie 30 kiaulių. O kur dar pulkai paukščių... 

Nors darbas gena darbą, bet jaunoji šeimininkė suranda laisvą valandėlę ir net vasarą užsidaro savo darbo kambarėlyje. „Jei kurį laiką Audronės nesimato, žinok, kad ji jau ten su savo „skudurėliais", – sakė mama. Vyras tikino, kad jis dėl to nebamba, bet geriau būtų, jei žmona rankdarbiais užsiimtų tik žiemą. 


Keramike netapo 

Audronę visada traukė meniški dalykai. Kai būdama maža dingdavo iš kiemo, namiškiai ją surasdavo prie netoliese tekančios Žvirgždės. Čia, prisigramdžiusi šlaituose molio, ji turėjo savo „keramikos dirbtuves." 

Baigusi Pilviškių vidurinę mokyklą, Audronė norėjo Kaune studijuoti keramiką. „Bet priėmė tik aštuonis žmones. Kai nuvažiavau su seserim, ten buvo susirinkę daugiau tėvų nei vaikų. O aš – iš kaimo, nežinojau, kad reikia atsivežti savo kompozicinių darbų, būti lankiusiai kokį nors būrelį", – pasakojo A.Malinauskienė. 

Netapusi keramike, ji pasekė sesers Rasos pavyzdžiu – įstojo į virėjus ruošusią mokyklą. 

Pagal šią specialybę Audronė keturiolika metų dirbo įvairiuose Kauno restoranuose. Čia susipažino ir su būsimu vyru, kuris tuo metu buvo barmenas. 

Bet restoranuose darbo vis mažėjo. Dar prieš grįžtant į tėviškę, kai gimė antras vaikas – dabar į septintąją klasę perėjusi Evelina, Audronė ieškojo, kaip prisidurti prie šeimos pajamų. Nusižiūrėjusi į seserį Rasą, kuri irgi ne tik virėjavo, pradėjo siuvinėti, nerti, megzti ir t.t. 

Talentą dailiesiems amatams visos dukros (trečioji – siuvėja) turbūt paveldėjo iš mamos, puikios verpėjos, tebeturinčios du ratelius. Dabar jau ne vieną gražų darbelį padariusi ir Audronės dukra, o sūnus tapo staliumi-staklininku ir dirba baldų gamybos įmonėje. 

Audronė sako, kad lemtingas posūkis buvo tada, kai gyvendama Kaune trejetą metų padirbėjo firmoje, kurioje pagal švedų užsakymus siuvinėjo rankšluostukus. Tada įgavo ir profesionalios patirties viską padaryti taip, kad rankdarbis vienodai gražiai atrodytų abiejose pusėse, tariant meistrų kalba, būtų „švarus". Pasak Vilkaviškio kultūros centro etnografės Nijolės Skinkienės, seserų Audronės Malinauskienės ir Rasos Margelienės rankdarbiai tuo ir išsiskiria, kad jie atlikti ypač rūpestingai: siūlelis į siūlelį, dygsnelis į dygsnelį, nepaprastai tvarkingai. 


Avantiūros nekartos 

Pilviškietė Rasa Margelienė sakė, kad ji svajojo būti konditere, kepti tortus ir puošti juos gėlėmis. Tik norus irgi pakoregavo gyvenimas – teko tapti virėja. Kaip ir sesuo, ja nedirba, bet diplomas praverčia. Šią vasarą Rasa įsidarbino netoli Stakliškių esančioje kaimo turizmo sodyboje. Bet šį savo žingsnį ji vadina avantiūra, kurios daugiau nekartos ir užsiims tik rankdarbiais. 

Jie buvo paspirtis, kai sunkiai leido į mokslus dukras. Dabar viena dirba medicinos seserimi Švedijoje, kita studijuoja doktorantūroje Vokietijoje ir tikisi gauti darbą Briuselyje ar Strasbūre. 

R.Margelienė priklauso Jungtinei metodistų bažnyčiai, kuri, rengdama rankdarbių katalogą, įdėjo ir du pilviškietės staltiesių pavyzdžius. 

Užsieniečius galima sudominti toli gražu ne viskuo. Rasa, daugiausia bendraujanti su amerikiečiais, pastebėjo, kad šie labai gerai skiria, kas yra tikras liaudiškas stilius. Jie nemėgsta spalvų gausos, dažniausiai renkasi žalią arba baltą liną, puoštą peltakiais. Daug užsako iš „tiftiko" siūlų virbalais megztų raštuotų kumštinių arba pynėmis, kiaura- raščiais margintų pirštuotų pirštinių. 


Į parodas – prieš dvejus metus 

Parodyti savo darbus visuomenei seserys ryžosi prieš porą metų. Paskatino „Santakoje" išspausdintas kvietimas dalyvauti Vilkaviškio kultūros rūmuose rengtoje kalėdinėje tautodailės parodoje. 

Po to rūmuose buvo surengta personalinė jų darbų paroda, seserys tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narėmis. Įsitraukti į tarptautinį projektą pakvietė šakiečiai. Jie mūsų tautodailininkių darbus buvo išvežę eksponuoti į Vokietiją. 

Ypač smagu buvo dalyvauti pernai Vilniuje vykusioje Pasaulinės lietuvių dainų šventės parodoje, vykusioje Gedimino kalno papėdėje. Ten lankytojai ėjo nenutrūkstamu srautu ir taip pat negailėjo pagyrimo žodžių. 

Seserys neslėpė, jog būna visko. Tenka išgirsti ir atsainių vertinimų. Kartais kokia nors moteris numeta žodžius: „Tai lengvai galiu pasidaryti ir aš." Gal todėl Audronę Malinauskienę Suvalkiečių dienos šventėje Rumšiškėse nustebino, kai viena šeima pirko jos staltiesę. Vyras abejojo, atkalbinėjo, o žmona pasakė: „Perku, nes žinau, kiek į tai įdėta išmonės, darbo ir širdies."


Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse savo staltieses eksponavo ne tik Audronė Malinauskienė, bet ir jos dukra Evelina. 

Autorės nuotr.




Autorius:Birutė PAVLOVIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page2004/bp07311.php
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 984
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-06-29

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License