Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 3
Svečių: 2
Vartotojų: 1
hollieyo11

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Valuckų ūkis paminėjo jau dvidešimties metų jubiliejų

2012-07-05

Penktadienį į Eugenijaus ir Alvytės Valuckų ūkį Bebrininkų kaime vis nesiliaudami suko svečių automobiliai. Prieš pat bulviakasį šeimininkai sukvietė visus savo draugus atšvęsti ūkio gyvavimo jubiliejaus. Dvidešimt metų prabėgo nuo tos dienos, kai šeima pradėjo dirbti savo pirmuosius 12 hektarų.

Daug sveikinimų ir linksmybių

Gamybinių patalpų pastogėje sukurtoje jaukioje aplinkoje svečių laukė gardūs užkandžiai, patiekalai, gaivieji ir taurieji gėrimai, įdomi programa. Renginį vedė Neringa Bičkovaitė ir Liutauras Kasulaitis, šoko ir dainavo jaunimo grupė „eRa" iš Virbalio, susirinkusiuosius linksmino samdyti muzikantai.

Staigmenų ir dovanų netrūko visą dieną. Iš pradžių E. ir A. Valuckai apdovanojo savo ūkio darbininkus, prieš tai kiekvienam dedikavę Alvytės sukurtą šmaikštų ketureilį, paskui – vaikus ir anūkus bei kartu gyvenantį šeimininkės tėtį.

Dovanų, be abejo, sulaukė ir patys šeimininkai, vos spėję suktis ir klausytis į eilutę išsirikiavusių sveikintojų iš bendradarbiaujančių firmų, bankų. Valuckus pasveikino ir kaimynai, draugai bei darbuotojai. Pagerbti visoje šalyje savo pažangumu garsių ūkininkų atvyko ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.

Gražioje šventėje netrūko geros nuotaikos, mat visi galėjo dalyvauti įvairiose rungtyse ir estafetėse, smagiai pabendrauti.

Pradžia – 1992-ieji

Kai šiandien E. ir A. Valuckai prisimena savo ūkio pradžią, apie įkūrimą kalba atvirai, nieko neslėpdami.

Tada, 1992 metais, Ramoniškių kaime besikuriančio Valuckų ūkio valdos tesiekė 12 ha. Iš pradžių imtasi auginti cukrinius runkelius. Iš šios, tada labai pelningos, kultūros ir padėti pagrindai ūkiui. Greitai Valuckai nusipirko savo pirmąjį kombainą, už kurį sumokėjo per 1 mln. tuometinių pinigų – talonų. Tada sulaukė gąsdinamo skambučio iš nusikalstamo pasaulio atstovų: šie baugino patikrinsią, kiek dar ūkininkams likę milijonų.

Tačiau jauna šeima nesidavė įbauginama. Kaskart investuodavo uždirbtus pinigus į vis modernesnę techniką ir plėtė savo žemių plotus.

Nesėkmės neišgąsdino

Vien saldžiaisiais šakniagumbiais ūkininkai neapsiribojo. Greitai buvo pradėtos auginti ir kitos žemės ūkio kultūros. Viena iš jų – bulvės – ilgą laiką teikė ūkiui didžiausias pajamas. Dar pernai ūkininkai augino apie 150 ha bulvių, tik praeiti metai juos labai nuliūdino: su AB „Kraft Foods Lietuva" sutartis, kaip būdavo anksčiau, liko nepasirašyta, o rinkoje bulvių kaina nukrito iki 20 centų už kilogramą, kai jų savikaina siekė per 30 centų. Ūkis planuotų pajamų negavo.

Ir vis dėlto Valuckai nosies nenukabino. Šįmet bulvių plotus sumažino apie 20 ha. Būsimam derliui parduoti pasirašyta sutartis su traškučius gaminančia firma „Estrella Maarud Holding AS" .

Ūkyje taip pat auginami rapsai, javai, sėmeniniai linai, žirniai bei kukurūzai grūdams. Pastarųjų plotai paskutiniu metu vis plečiami, nes kukurūzai papildo nualintą dirvožemį ir šiuo metu yra labai perspektyvi kultūra.

Pernai ūkis pradėjo auginti kiaules. Tai – sūnaus Naurio ūkis. Visą fermą su kiaulėmis Valuckai nupirko iš vieno ūkininko, praradusio norą verstis gyvulininkyste. Dabar kiaulių ūkis – pavyzdys visiems riestauodegių augintojams. Per du šimtus kiaulių gyvena itin geromis sąlygomis ir yra šeriamos tik ūkyje išaugintu pašaru.

Dukra Neringa Budrevičienė vadovauja „grūdų sektoriui". Ji iš mamos perėmė ir vadovavimą Ramoniškių kaimo bendruomenei.

Šeima – tai vaikai ir darbuotojai

– Tai lyg trys ūkiai viename, – sakė A. Valuckienė. – Mes visi čia dirbame kartu. Dukra turi agronomės išsilavinimą ir jau kuris laikas padeda ūkyje. Neseniai padėti parsikviečiau ir sūnų. Nors vaikai tokio pašaukimo ūkininkauti, kaip mudu su Eugenijum, ir neturi, manau, tikrai visko išmoks. Juolab, kad yra protingi žmonės. Tada mudu su vyru galėsime džiaugtis, kad turime savo verslo tęsėjus. Sakau „verslo", nes būti ūkininku reikia tikro ir didelio pašaukimo.

Savo šeima Valuckai vadina ir ūkio darbininkus. Kai kurie jų – laiko patikrinti ūkio senbuviai, kiti – ne taip seniai dirbantys. Pagrindinis kriterijus norintiesiems dirbti pas Valuckus – ateiti į darbą blaiviems. Ūkio šeimininkė neblaivius žmones atleidžia net nesigilindama į priežastis ir neklausydama pasiteisinimų. Užtat savo „antrajai šeimai" – ūkio darbuotojams – ūkininkai atsidėkoja surengdami tikrai įspūdingas derliaus pabaigtuvių ar metines šventes. Geriausieji darbuotojai vežami ilsėtis ar švęsti jubiliejų į šiltuosius kraštus.

Pasak A. Valuckienės, šie žmonės tikrai verti kiekvieno išleisto cento. Šeimininkė dar dabar susigraudina prisiminusi ūkį ištikusį gaisrą. Tada visi darbuotojai sutartinai nusprendė neimti vienos dienos atlygio ir dirbo ūkyje savanoriškai.

Paklausta, ar keistų ką nors, jei būtų galimybė susigrąžinti tuos 20 metų, Alvytė Valuckienė sakė, kad elgtųsi lygiai taip pat, tik darytų didesnes klaidas – labiau rizikuotų ir priimtų sprendimus, dėl kurių lig šiol abejojo.

Poilsiui – žvejyba ir slidės

Savo sutuoktinį Eugenijų kalbi ūkininkė vadina amžinu optimistu. Tik dėl jo „kaltės" įvykdyta gausybė, atrodo, neįmanomų projektų, kuriuos per naktis apsvarstė, įvertino ir sugalvojo, kaip tai įgyvendinti, racionalus Alvytės protas.

Atsipalaiduoti nuo įtempto darbo A. Valuckienei padeda... žvejyba ir slidinėjimas. Žvitri moteris kartu su vyru žvejoti važiuoja visur, kur tai daryti yra smagu ir įmanoma.

– Taip ir įsivaizduoju, kaip baigsiu visus darbus, ateis žiema, o aš sėdėsiu su meškere ant ledo, – ilgesingai atsidūsta Alvytė. – Vis labiau norisi pailsėti, sulaukti dienos, kai galėsime atitrūkti nuo pašėlusio tempo. Labai mėgstu slysti nuo kalno, kai veidą gairina vėjas. Kiekvienąkart vis baru save, kad rizikuoju, nes turiu bėdų dėl sąnarių. Tačiau, vos tik ateina žiema, braunuosi į slides ir net neleidžiu sau pamąstyti apie kokias nors negales. Čiuoždama nuo kalno visada pagalvoju – kaip aš taip ilgai galėjau be šito gyventi?..

Svečių nuotaika rūpinosi juos pasitikusi Valuckų ūkio bulvė ir grupės „eRa" merginos.



Autorius:Kristina VAITKEVIČIENĖ, „Santaka”

Šaltinis: http://santaka.info/?sid=24808
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 2049 | Komentarų: 1 | Raktažodžiai: Bebrininkai
Viso komentarų: 1
2012-07-10 Spam
1. Puiku
Šaunuoliai

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-07-20

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License